buhalterinė apskaita

Buhalterinė apskaita: sritis, į kurią neišmanantiems kištis nederėtų

buhalterinė apskaitaPelno – nuostolių ataskaita, dvejybinis įrašas, mokesčių deklaravimas – tik keletas iš darbų, kuriuos kaip riešutus „kramto“ nuobodus akinuotas tipelis – buhalteris. Pastarųjų prašome neįsižeisti – tokiais stereotipais visuomenėje apipinta ši profesija. Ši neabejotinai verta pagarbos: juk buhalterinė apskaita – viena svarbiausių ir sudėtingiausių veiklų, privalomų atlikti kiekvienoje įmonėje, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos srities.

Buhalterinė apskaita – tai visų piniginių faktų (pelno, nuostolio ir panašiai) fiksavimas įmonės veikloje, siekiant ne tik suteikti reikiamą finansinę informaciją tam tikros institucijoms (aišku, bene populiariausia – VMI), bet ir pačiai įstaigai gauti „nupieštą“ realų savo veiklos portretą: nesigilinant į faktus gali atrodyti, jog viskas vyksta pagal planą, tačiau skaičių analizė kartais parodo visai ką kita. Nesvarbu, ar asmuo dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ar yra didelės uždarosios akcinės bendrovės vadovas, buhalterinės apskaitos tvarkymu reikia rūpintis bet kokio atveju: tai reglamentuojama specialus įstatymas, įvairioms veiklos sritims nustatantis konkrečius reikalavimus. Sąmoningas klaidingos buhalterijos vedimas ar tiesiog aplaidumas, atitinkamoms instancijoms „suodus“ šį faktą, gresia rimtais teisiniais nemalonumais. Juk neveltui, kalbant apie šešėlinį verslą ir pinigų „plovimą“, dėmesio sulaukia ne tik vadovai, bet ir už buhalteriją atsakingi asmenys.

Pailsėkime nuo „sausų“ faktų – štai keletas visiems aiškių darbų, kuriuos buhaltereiai yra įpareigoti atlikti.

  • Gautų pajamų ir patirtų išlaidų fiksavimas;
  • Nusidėvėjusio turto nurašymas;
  • Darbuotojų darbo užmokesčių skaičiavimas;
  • Kuro apskaitos vedimas;
  • Metinių pajamų deklaravimas ir panašiai.

Atrodo, gana paprasta, tačiau iš tikrųjų ši veikla reikalauja gero teorinio bei praktinio pasirengimo, atidumo detalėms, analitinio mąstymo. Negana to, buhalterinėje apskaitoje vykta nuolatinės permainos, į kurias privalu žaibiškai reaguoti. Geras buhalteris yra tas, kuris noriai ir aktyviai tobulėja, nuolat dalyvauja savo srities mokymuose. Būtinas ir kompiuterinis raštingumas – beveik visos buhalterinės operacijos yra atliekamos naudojantis specializuotomis kompiuterinėmis programomis.

Tikriausiai vaikštinėdami po didesnės įmonės koridorius ne kartą esate matęs ant durų užrašą „buhalteris“. Turėti atskirą šios pareigybės etatą – vienas iš variantų. Taip pat niekas nedraudžia buhalterines operacijas atlikti pačiam vadovui ar patikėti jas kitam darbuotojui. Tik šiuo atveju kyla klausimas, ar atitinkamo išsilavinimo bei praktinės veiklos patirties neturintis asmuo bus pajėgus su tuo susitvarkyti? Ar rastam tam pakankamai laiko? Jei tai nedidelė individuali įmonė – galbūt, tačiau kalbant apie stambesnį verslo vienetą šios minties reikėtų atsisakyti. Reikia pristatyti ir dar vieną, paskutiniu metu vis populiarėjančią galimybę – „ateinantys“ buhalteriai. Tai gali būti fizinis asmuo, dirbantis savarankiškai ar specializuota įmonė, siūlanti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Šiuo atveju buhalteris įmonėje nesėdi nuo 8 iki 17 valandos, jis yra samdomas konkrečių apskaitos operacijų atlikimui. Tai įmonei neretai padeda gerokai sutaupyti.

Buhalterinė apskaita – sudėtinga, nemažai laiko atimanti veikla. Būtina gerai pagalvoti, kam patikėti pastarosios atlikimą – aplaidus darbas gali privirti nemažai „košės“.

Rekomenduojama:
 
Liebherr EWTdf 3553 įmontuojamas vyno šaldytuvas
 
MKXT2ZM/A iPhone 6s Odinis dėklas Saddle Brown
 
Lenovo ThinkPad T470s 14.0“ i7 16GB 1.0TB SSD Windows
 
iPhone 7 silikoninis dėklas – Ocean Blue
 
Samsung UE40KU6000 televizorius

About rasytojas