pinigai

Kas labiausiai lobsta branginant bankinius pavedimus bei kitas prekes ar paslaugas?

Lietuvoje įprasta matyti, jog spaudoje neretai kai kurie įvykiai yra per daug pagrąžinami, pavyzdžiui – Didžiosios Britanijos valdžia svarsto galimybę atsisakyti grynųjų pinigų, o vietoje to skatinti naudoti elektroninius atsiskaitymus. Mūsų spauda jau išpūtė burbulą, neva Anglija jau nebenaudos grynųjų pinigų, nors realiai tas įstatymas dar nėra priimtas. Žiūrint iš šalies, net ir mūsų šalyje jau yra smarkiai ribojami atsiskaitymai grynaisiais – bankai daro nuolaidas pinigų pervedimams, taip pat yra nemažai teisės aktų, kurie reguliuoja nuo kokios sumos turi būti sudaromos sutartys bei atliekam bankiniai pavedimai. Kam visa tai naudinga? Atsakymas paprastas – valstybei.

Dauguma sako, jog tai tik padidins komercinių bankų pelnus, o paprasti žmonės ir toliau bus skriaudžiami. Galbūt tame yra tiesios, bet visko taip pabloginti nereikėtų. Pirmiausia, bankai ne didina, o mažina mokesčius už bankinius pavedimus. Tai reiškia, kad dabar smulkesni piniginiai pervedimai kainuoja keliais centais pigiau nei pernai, tačiau aišku – jų pelnas auga ir kitose srityse. Pavyzdžiui, galima paimti ir tuos pačius pavedimus – didesnėms sumoms gali būti taikomi specialūs administravimo mokesčiai, kurie paskaičiuojami procentaliai. Tai reiškia, kad kuo didesnė suma bus pervedama į banko sąskaitą, tuo didesnis mokestis bus paimtas. Tai, aišku padidins bankų pelnus. Kai kurie komerciniai bankai yra ir pakėlę kitų paslaugų įkainius – grynųjų pinigų išėmimo, kortelių aptarnavimo ir t.t. Aišku, kad paprastiems žmonėms, kurie retai kada naudojasi šiomis paslaugomis, šis brangimas įtakos neturės, tačiau bankams tai yra naudinga, nes skaičiuojant, galime matyti kokie pinigų srautai plaukia pas juos – jeigu pavedimas pabrango tarkime – vienu centu, o per dieną tokių pavedimų Lietuvoje padaroma bent 100 000, galime matyti, jog per dieną bankai uždirba po tūkstantį eurų, o per mėnesį būtų 30 000 eurų, dar jeigu paskaičiuotume metus, gautume 360 000 eurų. Tai visai nemaži pinigai. Taip, bankai lobsta, bet nereikėtų pamiršti, kad jie moka mokesčius valstybei.

Minėtas bankinių paslaugų brangimas yra naudingas valstybei, nes tokiu būdu yra gaunamas didesnis biudžetas. Piliečiai, naudodamiesi bankų pabrangusiomis paslaugomis, naudos atneša ne tik bankams, bet ir valstybės biudžetui. Tiesa, viskas priklauso ir nuo pačių bankų, nes turbūt neseniai girdėjote, kad kai kurie iš jų apeina mokestines sistemas ir mokesčių sumoka nepaaiškinamai mažai? Dažniausiai, mokesčiai valstybei sumažėja kai bankai kažkaip viską nurašo į nuostolius bei išlaidas. Lygiai ta pati situacija taikoma ir su prekybos centrais, kai vienos prekės brangimas bent centu parduotuvių tinkle sukrauna nemažas sumas jų savininkams. Tokie paslaugų įkainių brangimo laikotarpiai yra naudingi labiausiai paslaugų teikėjams, bet aišku – valstybė ir čia išlošia apmokestindama šių verslų vykdomą veiklą įprastais taikomais LR mokesčių administravimo įstatymais.

Rekomenduojama:
 
KRONA KAMILLA 600 gartraukis wood
 
Kenwood HDP408WH White, 800 W, Material jar(s) Plastic, Mini chopper,
 
Philips BODYGROOM Series 5000 body groomer BG2036 Rechargeable
 
Unold Hair Straightening 87600 Ceramic heating system, Temperature (min) 170 °C, 25 W, Black
 
KRONA KIRSA 600 gartraukis black

About Unseen