Lituva ir kalvystė

tvoros-metalo-gaminiai.lt             Lietuvoje iškilo kitų, ypač techniškų specialybių, reikmė. Be to, amatų reikalą kėlė ir rėmė draudžiamoji, vėliau ir atgautoji lietuviška spauda. Mokytis amatų ragino ir žymus Žemaitijos bei visos Lietuvos švietėjas ir blaivintojas (pats buvo ūki­ninko ir kalvio sūnus) vyskupas Motiejus Valančius (1801-1875). Mū­sų krašte gana turime artojų, šieno pjovėjų, bernų ir piemenų, bet maža turime amatininkų. Juk štai mūsų pačių parapijoje vos ne visi kalviai, kurpiai, siuvėjai, malūnininkai, dailidės, kailiadirbiai vien yra ar vokie­čiai iš Prūsų, ar žydai, ar rusai ateiviai… Kodėl taip yra? – patetiškai klausė Valančius ir pats atsakė: Dėl to, jog patys it mulkiai nesugebame to padaryti… Argi mes esam taip neakyli, kad negalime išmokti to, ko išmoksta kilų šalių žmonės. Apskritai amatų reikšmę ir būtinybę jų mokytis kėlė ir atgautoji, ypač XX a. pradžios, lietuvių spauda. Amatų skleidimu rūpinosi žinomi mūsų tradicinės kultūros puoselėtojai -T.Daugirdas, P. ir J.Vileišiai, A.Smetona ir kiti to meto Lietuvos švie­suoliai. Jie atkakliai ragino lietuvius mokyti savo vaikus vienokio ar kitokio, ypač „pelningo“, amato. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo A.Endzinas, lietuviai valstiečiai, įsikibę į žemės ūkį, neskubėjo imtis amato. Jų vietą dažnai užimdavo miestelėnai ir ypač svetimtaučiai. Tik XIX a. pab.-XX a. pradžioje, o ypač po Pirmojo pasaulinio karo, kaip jau mi­nėta, lietuviai vis dažniau ir drąsiau ėmėsi įvairių amatų, tarp jų – kal­vystės ir šaltkalvystės, taip pat ir prekybos.

Daugelio Lietuvos vietovių gyventojai reikalavo leisti įsteigti įvai­raus profilio amatų mokyklas. Pavyzdžiui, alytiškiai 1935 m. pageidavo 14-os naujų amatų mokyklų; tarp jų Merkinėje – skardininkų, o Seiri­juose, matyt, iš tradicijos metalo apdirbimo. Beje, apie 1922 m. meta­listų mokyklos prašė ir mano gimtasis Eržvilkas…

Nepriklausomybės metais, be privačių ir konfesinių amatų mokyk­lų tureklai, veikė ir valstybinės amatų mokyklos su metalistų skyriais. Pavyz­džiui, vien tik 1938-1939 m.m. valstybinėse amatų mokyklose metalo apdirbimo mokėsi 476 berniukai, o visose šelpiamose specialiose mo­kyklose – 304 jaunuoliai. Tokios mokyklos veikė beveik visuose dides­niuose apskričių miestuose.

Po Pirmojo pasaulinio karo suintensyvėjus žemės ūkiui, arklių au­ginimui ir jų pardavimui tiek Didžiojoje Lietuvoje, tiek Mažojoje Lie­tuvoje (o ypač Klaipėdos krašte) itin buvo susirūpinta arklių priežiūra ir tinkamu jų pakaustymu. Tokios taisyklingo arklių kaustymo mokyklos tarpukario Lietuvoje buvo dvi: Kaune kursai ir Klaipėdoje moko­moji arklių „pasegimo“ kalvė (taip pat buvo organizuojami kursai). Abi šios arklių kaustymo (pasegimo) mokyklos turėjo konkrečias ir pakankamai išsamias programas (teorines ir praktines), taip pat gana griežtas mokymosi ir egzaminų laikymo taisykles. Kauno kursų vado­vas, veterinarijos gyd. pik. lt. K.Mašanauskas buvo parengęs ir išleidęs specialų arklių kaustymo vadovėlį, kurio išėjo dvi laidos (1929 ir 1934), daugiau rasite mūsų bloge www.village.lt.

Rekomenduojama:
 
Diadema S16 Caffitaly kapsulinis kavos aparatas juodas-sidabrinis
 
VS60K6030KB/SB Samsung dulkių siurblys/šluota
 
Hitachi Refrigerator R-BG410PRU6X (GS) Free standing, Combi, Height 190 cm, A++, No Frost system, Fridge net capacity 215 L, Freezer net capacity 105 L, Display, 41 dB, Silver Glass
 
Orient FQC0S00BA0
 
Spausdintuvas HP Pro M501dn

About kvepalai